Dictionary of the Lithuanian Language.
ažačia — 2 ažačià (r.) adv. nuošaliai, ne aikštėje: Išeidama padėjau peilį ažačià nuo vaikų, ė dabar ir pati nerandu Dglš. Ažačià ir velnias seka Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
užačia — 2 užačià adv., ažačià (r.) Dglš žr. 2 užvačia 2: Išeidama padėjau peilį ažačià nuo vaikų, ė dabar i pati nerandu Vdš. ^ Ažačià ir velnias seka Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
ažvačia — ažvačià sf. (3b) žr. 1 ažačia: 1. Anas visą kelią ejo man iš ažvačiõs (iš užpakalio) Grv. 2. Teliuko ažvatẽlę ant apieros atnešė Ad. 3. užpakalinė dalis: Vežimo ažvačià ir priekis Švnč. Atkelk ãžvačią, kad ašis neužkliūtų vartuosu Švnč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
oščiai — (?) ◊ už oščių (< ažačia?) užpakalyje, į užpakalį (plg. užačia): O užpakaly tabernakulo daryk šešias lentas. Prieg tam dvi lenti užpakaly (už oščių) ant dviejų sąsparų tabernakulo BB2Moz26,22–23. Nesa jis iš užpakalio nog manęs atkrypo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieklojimė — sf. (1) NdŽ žr. prieklojimis: 1. Į prieklojimę įpuolė brolienė LzP. Pilną prieklojimę prikratėm OG200. Prieklojimė tai ne ažačia, bet ko nepadėsi Prng. Liepė darbinykam iškast prieklojimė[je] gilią duobę BM142. Bernas, eidamas liuobtis, žiūri –… … Dictionary of the Lithuanian Language
užačia — 1 užačià sf. (3b) Š, RŽ, NdŽ, ažačià (r., dz.) (3b) 1. žr. 1 užvačia 2: Duok ažačiõn, tada klausis Dv. 2. žr. 1 užvačia 5: Važiuoja važiuoja, atsigrįžta ažačiõn, paiso – viedma ragina važiuoja pasikinkius kiaulę į niekočią … Dictionary of the Lithuanian Language
